kukulioti

kùkulioti, -ioja, -iojo 1. tr. įduoti proto, lavinti: Tas trečias anų sūnus toks truputį nekùkuliotas (apykvailis) Akm. | Tas jūsų kaimynas yra nekùkuliotas žmogus (tamsus, neišsilavinęs) Mžk. 2. refl. ilgai rengtis, tvarkytis, kuistis: Eik greičiau, ką ten kukuliojys taip ilgai! Vkš. 3. refl. ritinėtis, išdykauti, siausti: Vaikiai su mergoms kùkuliojas po šiaudus Užv. \ kukulioti; sukukulioti